teisinti

teisinti
téisinti (-yti K; N), -ina, -ino tr. K, Š, K.Būg(Ds); N, L, Rtr 1. MŽ, Sut, M laikyti nekaltu, nesmerktinu, užtarti, ginti: Téisink mane nuo pakalbų, apšokimų J. Vieni jį kaltina, kiti téisina DŽ. Tą vaikelį visumet téisini Krš. Tų mergų visi Tryškiai netéisina – geros… Trš. Netéisink tu jo! Rm. [Mindaugas] žūsta teisindamas ir teisdamas save J.Marcin. Šitai išsirodo tavo griekai, kurius pirm darydavai… nekaltus pražudydamas bei kaltuosius teisindamas BBDan13,53. Iš jo (nusidėjusio)… prapuolimo ne džiaugtisi, bet jį teisinti BPII246. ^ Vienas teisina savo, kitas savo LTR(Skd). ║ refl. H170, R, R288, MŽ, MŽ385, Sut, I, N, K, J, L, Š, Rtr, LL265,269, KŽ, FrnW aiškintis dėl savo elgesio, įrodinėti savo teisumą: Téisinosi esąs nekaltas NdŽ. Aš téisinuos, sakau, ka mun piningų reik Všv. Téisinkis nesitéisinusi – pati norėjai to vargo Vkš. Munie maluosis, téisinsis, o aš viską aiškiai matau Pln. Netéisinaus, tylėjau kaip žemė Krš. Tas teisinos kaip drūtas nieko nežinąs Jrk94. Jis… vis dar moka savo paties akyse teisintis Kel1865,117. Padagienė norėjo teisintis, kad ji to tikrai nepastebėjusi I.Simon. Matau, kaip Jonas raukosi ir rausta, kaip nevykusiai teisinasi esąs blogas oratorius rš. Téisinosi nuovargiu DŽ1. Ūkiai, kurie nesinaudoja aviacijos paslaugomis, teisinasi jos brangumu sp. ^ Téisinkis nesitéisinęs – teisus nebūsi Mrj. Kas kaltas, tas teisinasi LTR(Mrp). 2. bažn. pripažinti teisiu, be kaltės, nenusidėjusiu: Iš žodžių nes tavo būsi teisintas BtMt12,37. Mus nuog griekų teisink Mž274. 3. argumentuoti, pagrįsti kuo kieno tinkamumą, pateisinti: Tą statybą jis teisino dviejų išmintingų vabzdžių, bitės ir voro, pavyzdžiu J.Balč. 4. refl. teistis, bylinėtis: Ir anksčiau ir teismai buvo, ir téisinosi [vyrai su žmonomis] – šventi nebuvo Mrk. Jiej téisinosi su kaimynais už žemę Dg. \ teisinti; apteisinti; atiteisinti; įteisinti; išteisinti; nuteisinti; pateisinti; prasiteisinti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

Look at other dictionaries:

  • teisinti — téisinti vksm. Vieni̇̀ jį̃ káltina, kiti̇̀ téisina …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • antis — 2 añtis sm. (2) K; SD434 1. marškinių perskėlimas per krūtinę: Visas añtis marškiniam išplyšo Grž. Taip siaurą tepraskėlei man marškiniams añtį, jog galva vos tik pratelpa Sr. Atlapu ančiù šalta Pc. Marškiniai anta vieno añčio (šone… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apteisinti — tr. Rtr, KŽ; Lex41, Q408, H179, Sut, N, KII123 1. K, R169, MŽ385, J žr. pateisinti 1. ║ refl. R, MŽ, Sut, N, KŽ: Moka dabar vaikai apsiteisinti Krš. 2. žr. išteisinti 2: Žmogus buvo nekaltas, dėl to ir teismas apteisino Trg. Apteisins, dabok Klt …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atiteisinti — tr. Rtr, KŽ, atateisinti Š, atteisinti K; N 1. įrodyti, įtikinti esant ką teisų, nekaltą, apginti: Atiteisinau aš jįjį, jau jis nebus urpiamas, olbijamas J. ║ refl. Sut, N, K, KII123,286, KŽ pasiaiškinti dėl savo elgesio, įrodinėjant savo teisumą …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dailinti — ( yti), ina, ino tr., daĩlinti Š 1. K daryti dailų, gražinti, puošti: Kam tep dailini, ne į parodą veši Dkš. Gali nedailint [kirvakočio], aš pats apsidailinsiu Rs. Pamatė žmogų mindžiojant grumstus, dailinant vietą MPs. | refl.: Merga, eidama į… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • iškalbinėti — 1 iškalbinėti iter. dem. iškalbėti. 1. prikaišioti: Marti man daug iškalbinėja J. Iškalbinėti nėra ko J.Avyž. Ar až (už) gera, ką aš tau padariau, tu dabar man iškalbinėji? Ds. Skyrėsi, vieni kitiems iškalbinėdami rš. 2. teisinti: Anie, kurie… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išteisinti — tr. 1. LL265,269, NdŽ, KŽ įrodyti esant teisų, laikyti nekaltu, apginti: Aš išteisinu antvyskupį, jis turėjo teisę patvirtinti naują draugiją Blv. ║ refl. SD148, Sut, N, Š, LL265, Rtr pasiaiškinti dėl savo elgesio, įrodinėjant savo teisumą: Versk …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuteisinti — tr. Š, Rtr, NdŽ, DŽ1, KŽ; SD386, R, Sut, N, M 1. pasakyti, įrodyti esant teisų, nekaltą, apginti: Nuteisink mane, bo aš prapulsiu J. Jūs este, kurie patys save nuteisinate po žmonėmis, bet Dievas pažįsta širdis jūsų Ch1Luk16,15. | refl. Sut, N, Š …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pateisinti — tr. Rtr, KŽ; VĮ 1. teigti, įrodyti ką esant teisų, nekaltą, nesmerktiną, apginti: Be reikalo pirma žmoną jo pakaltindavom, o jį pateisindavom Krs. ║ refl. Š pasiaiškinti dėl ko nors, įrodyti savo teisumą: Pasiteisinęs nuovargiu, jis išėjo namo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • prasiteisinti — J įrodyti savo teisumą, apsiginti, išsiteisinti. teisinti; apteisinti; atiteisinti; įteisinti; išteisinti; nuteisinti; pateisinti; prasiteisinti …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”